Minią apėmęs laukimo jaudulys. Pirštai tvirtai spaudžia žiūronus. Fotoaparatų objektyvai fokusuoja vaizdą. Tanzanijoje, Serengečio nacionaliniame parke, prie nuošalaus akacijos medžio spiečiasi ne mažiau kaip 11 tentais pridengtų safario autobusiukų. Juose gyvai šurmuliuoja turistai, iš visų pusių kyšo ilgi objektyvai. Gepardo patelė, vardu Eta, iki šiol su savo ketvertu jauniklių pusvalandį tūnojo šešėlyje,stebėdama netoliese ant kalvos pasirodžiusią Tomsono gazelių kaimenę. Dabar ji pakyla ir sėlina bandos link, demonstruodama apsimestinį abejingumą, kuriuo nepatiki niekas, juolab gazelės – visos jos nervingai dėbčioja į gepardės pusę.
Staiga vienas gidas rikteli, nes gazelės pasileidžia bėgti, ir Eta akimirksniu metasi į sprintą. Glotni katė lekia taip greitai, kad žvilgsnis nespėja jai įkandin; tamsi dėmė it kulka skrodžia žolę. Vos kelias akimirkas trukusi drama bemat baigiasi – pliūpteli dulkių gūsis, nelaiminga jauna gazelė žūsta, sugriebta už gerklės. Eta velka grobį atgal, savo jaunikliams, o šie lenda iš brūzgynų, nekantraudami pulti prie vaišių. Po kelių sekundžių safario autobusiukai jau čia, vairuotojai manevruoja, stengdamiesi parūpinti klientams kuo patogesnes vietas fotografuoti.