Didysis Panamos lobis
CENTRINĖJE PANAMOJE, SAULĖS IŠDEGINTOJE PIEVOJE iš žemės veržėsi auksas – taip greitai, kad archeologei Chuljai Majo (Julia Mayo) norėjosi surikti: užtenka! Daugelį metų ji siekė ir laukė šios akimirkos – o dabar buvo priblokšta.
Ch. Majo, užsimojusi atskleisti naujų žinių apie senovės visuomenę, kurią tyrinėjo nuo studijų
universitete laikų, 2005 m. su grupe pradėjo geofizinius tyrimus El Kanjo (El Caño) vietovėje, pavadintoje pagal krioklį, kuris krinta vienoje iš daugelio šio krašto upių. Tyrėjai atrado seniai užmirštų kapų ratą. Iki 2009 m. pabaigos Ch. Majo su grupe iškasė 5 m gylio duobę ir aptiko karo vado palaikus, išpuoštus auksu: dviem
reljefiškais antkrūtiniais, keturiais antžasčiais ir antdilbiais, žvangučių apyranke, daugiau kaip 2000 alyvuogės formos ir dydžio karoliukų, išdėliotų taip, lyg kadaise jie būtų žibėję ant diržo, ir dar šimtais vamzdelio formos karoliukų, zigzagu išdėstytų ant blauzdos. Jau vien to galėjo užtekti viso gyvenimo archeologiniam radiniui, bet kasinėjimai buvo tik prasidėję. Ch. Majo užtiko ištisą lobyną.
2010 m. čia grįžusi tyrėjų grupė sausuoju laikotarpiu – nuo sausio iki balandžio – kitoje kapvietėje
atkasė ne mažesnį turtą nei anoje. Velionis – su dviem auksiniais šarvais ant krūtinės ir dviem – ant nugaros, keturiais antžasčiais bei antdilbiais ir spindinčiu smaragdu – be abejonės, buvo kitas vyriausiasis vadas. Šalia jo gulėjo panašiai auksu išpuoštas kūdikis – veikiausiai sūnus. Po jais slūgsojo suspaustų žmonių griaučių sluoksnis – turbūt paaukoti vergai ar karo belaisviai. Radioaktyviosios anglies metodu
kapvietės datuotos apie 900 m. po Kr. – šioje epochoje pradėjo nykti majų civilizacija, gyvavusi maždaug už 1290 km į šiaurės vakarus.
Ch. Majo dar nespėjus sukataloguoti šių radinių, komanda aptiko daugiau aukso. Duobės sienose blizgantys radiniai žymėjo dar keturių kapų kraštus. Šis reginys negalėjo nepriblokšti. „Man atėmė žadą – buvo nuostabu ir kartu neramu“, – prisimena ji. Liūtys jau buvo ant nosies, tad ji skubėjo surinkti visas brangenybes, kol šalia tekanti upė neužliejo kasinėjimų vietos. Be to, ji žinojo, kad pasklidus naujienai apie radinius, čia tikrai apsilankys vagys. Taigi archeologė, kolegas prisaikdinusi tylėti, meldė giedro dangaus.
