Priešraketinis laivas „General Hoyt S. Vandenberg“ nugrimzdo į vandenyno dugną vos per porą minučių. Giedrą 2009 metų gegužės rytą už 11 km nuo Ki Vesto (Key West) Floridos pakrantėje iš laivo korpuso, kuriame gerokai žemiau vaterlinijos buvo padėti 46 sprogstamieji užtaisai, driokstelėjo salvių virtinė. Vėjas atnešė aitrų parako kvapą, pakilo tirštas juodų dūmų debesis, bet laivas, regis, jokio smūgio nepajuto. Surūdijęs 159 m ilgio laužas su dviem virš vandenyno kyšančiais beverčiais radarais tebestovėjo
vandenyje kaip stovėjęs.
Tačiau kiek vėliau, viršuje ratus sukant korespondentų malūnsparniams, o už sprogimo zonos valtyse plūduriuojant tūkstantinei smalsuolių miniai, „Vandenbergas“ ėmė lėtai grimzti į Atlantą, laikydamasis visiškai horizontaliai. Bet netrukus priekis įsmuko, laivagalis pakilo ir laivas nugarmėjo, palikęs tik baltus vandens urdulius. „Jau po pietų šiame skenduolyje įsikurs žuvys!“ – paskelbė Džo Veterbajus (Joe Weatherby), vadovaujantis didžiuliam projektui paskandinti „Vandenbergą“ ir ilgainiui paversti jį dirbtiniu rifu, į Ki Vestą viliojančiu narus ir žvejus.