Opijaus karai

Policijos viršininkas mėgsta savotiškai pasigirti nebijąs narkotikų kontrabandininkų – jis parodo dešinę
ranką be didžiojo piršto. Prieš ketverius metus brigados generolas Aka Nuras Kintuzas (Aqa Noor Kintuz) buvo paskirtas provincijos policijos viršininku Badachšane (Badakhshan), Afganistano šiaurės rytų provincijoje, ir čia gavo užduotį sunaikinti gausias aguonų plantacijas. „Kai baigiau vieną pirmųjų užduočių,
– pasakoja jis, – mano mašiną susprogdino nuotolinio valdymo bomba.“ Vyras atraitoja dešinę rankovę. Ant dilbio matyti gilūs randai. Jau pametė skaičių, kiek kartų nuo anų metų mirtis jam žvelgė į akis. Aguonų augintojų moterys ir vaikai į jo policininkus laidydavo akmenis. Vienas iš traktorių, kuriuo naikindavo aguonų laukus, buvo padegtas. Šiuolaikinį Afganistaną, kurio 85 % gyventojų yra žemdirbiai, apibūdina niūri aksioma: šalies ekonomika priklauso nuo dviejų nesuderinamų pajamų šaltinių. Vienas – parama iš Vakarų,
puoselėjančių viltį, kad šalis atsisakys Talibano. Kitos pajamos plaukia iš opijaus kontrabandos, palaikomos Talibano, kuris gautomis lėšomis vykdo vakariečių karių antpuolius. Regis, tik neseniai Afganistano vyriausybė suvokė akivaizdžią tiesą: kad nesiliautų pasaulio dosnumas, turi būti užkirstas kelias šalies potraukiui prie opijaus. Aguonų laukus privalu sunaikinti. Vis dėlto ši uolių musulmonų valstybė ne per vieną naktį tapo solidžiausia pasaulyje opijaus tiekėja, tad išrauti žmonėse įsišaknijusią aguonų auginimo tradiciją, matyt, bus nelengvas uždavinys. Su aguonomis kovojantis Badachšano policijos viršininkas, regis, ryžtingai nusiteikęs. Prieš penketą metų Badachšanas pagal opijaus gamybą buvo antroje vietoje po talibų valdomos Helmando (Helmand) provincijos, o 2000 m. Talibanui uždraudus auginti aguonas, Badachšanas trumpą laikotarpį pasižymėjo didžiausiu aguonų derliumi, nes čia viešpatavo ne talibai, o Šiaurės aljanso kovotojai. 2007 m., A. N. Kintuzui pradėjus dirbti, aguonomis buvo užsėta apie 3650 ha, o po dvejų metų neliko nė 600 ha.