Mumijos užvaldo mūsų vaizduotę ir širdis. Kupinos paslapčių ir žavesio, kadaise jos buvo žmonės, kurie gyveno ir mylėjo lygiai taip, kaip mes šiandieną.
Mano nuomone, turėtume gerbti šiuos kitados mirusiuosius ir leisti jiems ilsėtis ramybėje. Tačiau faraonus gaubia paslaptys, kurias atskleisti galima tik tiriant jų mumijas. Nuskenavę karaliaus Tutanchamono palaikus kompiuteriniu tomografu (KT), 2005 m. mes galėjome įrodyti, kad jis mirė ne nuo smūgio į galvą, kaip daug kas manė. Analizė parodė, kad sužalojimas pakaušyje buvo padarytas mumifikavimo metu. Tyrimas taip pat patvirtino, kad Tutanchamonas mirė būdamas vos devyniolikos metų – galbūt netrukus, kai patyrė kairiosios kojos lūžį. Tačiau yra Tutanchamoną gaubiančių paslapčių, kurių negali atskleisti net KT skeneris. Dabar mes atlikome dar išsamesnius jo palaikų tyrimus ir sulaukėme netikėtų atradimų apie jo gyvenimą, gimimą ir mirtį.
Praėjus dešimtmečiui po įžengimo į sostą, Tutanchamonas miršta, nepalikdamas įpėdinių. Jis skubiai palaidojamas nedideliame kape, statytame veikiau eiliniam žmogui negu karaliui. Atsiteisdami už Echnatono ereziją, vėlesnieji valdovai sugeba ištrinti iš istorijos beveik visus Amarnos karalių pėdsakus, įskaitant ir Tutanchamoną.