Aprašymas

Mokslas apie ilgesnį ir geresnį gyvenimą

Žmonės šimtmečius vaikosi amžinos jaunystės svajonių. Nuo 1900 m. vidutinė mūsų gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei dvigubai. Net kalbama, kad senėjimą galima „išgydyti“, bet kol kas dar niekam nepavyko iššifruoti šio kodo.

Kiek mokslininkai gali pailginti mūsų gyvenimą? Ir kiek jie turėtų stengtis? Nuo 1900 iki 2020 m. tikėtina žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei dvigubai – iki 73,4 metų. Tačiau šis nuostabus laimėjimas turi kainą – nepaprastai pagausėjo lėtinių ir degeneracinių ligų. Senėjimas – vis dar didžiausias rizikos veiksnys susirgti vėžiu, širdies liga, Alzheimerio liga, II tipo cukriniu diabetu, artritu, plaučių liga ir vos ne visomis kitomis sunkiomis ligomis. Vargu ar kas norėtų gyventi gerokai ilgiau, jei dėl to tektų daugiau metų praleisti ligotiems ir priklausomiems.

Pramoninėse valstybėse šimtojo gimtadienio sulaukia maždaug 1 žmogus iš 6000, o 110 metų ribą peržengia vienas iš 5 mln. Rekordininkė Žana Kalman (Jeanne Calment) 1997 m. Prancūzijoje mirė būdama 122 metų ir 164 dienų.

Žmonių biologinę sandarą, regis, galima patobulinti, kad gyventume ilgiau.