Aprašymas

Mumijos, apie kurias jums dar neteko girdėti

Jos buvo paguldytos amžinojo poilsio Tenerifėje, o jų kilmę gaubia paslaptis.

Autorius: Emma Lira

Dabar pasitelkę pažangias technologijas mokslininkai tiria šias istorijos sergėtojas siekdami įminti mįslę, kaip buvo apgyventos Kanarų salos.

Tenerifės (Tenerife) – didžiausios iš Ispanijai priklausančių Kanarų salų – pietinėje dalyje, 1764 m. Ispanijos regentas, pėstininkų kapitonas Luisas Romanas (Luis Román) aptiko stulbinamą urvą. Jo amžininkas kunigas ir rašytojas radinį apibūdino parašytoje šių salų istorijos knygoje: „Ką tik buvo atrastas nuostabus panteonas,- rašė Chosė Viera i Klavichas (José Viera y Clavijo).- Jame tiek daug mumijų, kad buvo suskaičiuota ne mažiau kaip tūkstantis.” Taip gimė legenda apie tūkstantį mumijų.

Pasaulyje nedaug užsiėmimų, kurie taip jaudintų, kaip vaikščiojimas siaurais ašmenimis tarp istorijos ir pramano. Dabar, prabėgus pustrečio šimtmečio, laidojimo urvais pagarsėjusiame ir „numirėlių raguva” pramintame Baranko de Herkeso (Barranco de Herques) tarpeklyje atsiduriame toje vietoje, kurią dauguma vietos archeologų laiko mitiniu „tūkstančio mumijų urvu”.

Jo koordinatės niekur neužrašytos, o tikslią vietą vos keli išrinktieji perduoda iš lūpų į lūpas. Šių kūnų paruošimas kovai su laiku ir gamta buvo stebėtinai paprastas. „Panašiai konseruojamas maistas,- sako M. Alvares Sosa.- Kūnai būdavo įtrinami džiovintomis žolelėmis bei taukais ir paliekami džiūti saulėje arba rūkomi ugnimi.”