Dievo Motinos katedra po gaisro

Simbolinė Paryžiaus katedra bus atstatoma puoselėjant jos viduramžiškas šaknis – ir pagerbiant kadaise juodintą architektą, išgelbėjusį bažnyčią XIX a.

Autorius: Robert Kunzig

1831m. gaisras aplenkė Dievo Motinos katedrą. Užsiropštę ant stogo, riaušininkai nuvertė milžinišką geležinį kryžių, išdaužė vitražus, kirviais sukapojo Jėzaus statulą ir suskaldė Mergelės Marijos skulptūrą. Iš tiesų jie vaikėsi Paryžiaus arkivyskupą, bet jo ten nebuvo – todėl jie išplėšė jo rūmus, stovėjusius į pietus nuo bažnyčios, fasadu į Senos upę, ir juos padegė. Rūmų nebėra. Toje vietoje stovi 75 m aukščio statybinis kranas.

Viename piešinyje užfiksuota tos nakties, 1831 m. vasario 14-osios, scena, stebėta nuo Montebelo (Montebello) krantinės kitapus Senos. Piešinį nupiešė Eženas Emanuelis Violė le Diukas (Eugène-Emmanuel Viollet-le-Duc) – žmogus, po 13 metų ėmęsis du dešimtmečius trukusio katedros atstatymo. Kai tapo minios išpuolio liudininku, E. E. Violė le Diukas buvo vos 17-os. […] 2019 m. balandžio 15 d., šiek tiek prieš 19 val., kai F. Vilnevas skubėjo iš namų Atlanto pakrantėje, kad spėtų į paskutinį greitąjį traukinį į Paryžių, aš važiavau taksi per Seną. Automobiliai vos šliaužė.

Žmona dirstelėjo pro langą. „Nejaugi dega Dievo Motinos katedra?”- paklausė ji. Blykčiojantis oranžinis lopinėlis ant stogo atrodė nei šiaip nei taip. „Esu tikras, kad ją tuoj užgesins”,- burbtelėjau. Po kelių akimirkų išvydome, kaip liepsnos šauna aukštyn ir praryja medinę smailę. Visi Prancūzijoje prisimena, kur buvo, kai tą balandžio naktį degė Dievo Motinos katedra- nors žmonių nežuvo, ta prasme tai primena Rugsėjo 11-ąją.

Visą straipsnį rasite „National Geographic“ 2022 m. vasario numeryje.