Vikingai. Jūrų ir kalavijų valdovai | Specialus leidinys

Aprašymas

Uolėtuose krantuose į šiaurę nuo žemyninės Škotijos vikingai pirmąsyk išsilaipino maždaug prieš 1200 metų. Įveikę vietos gyventojų pasipriešinimą, jie užgrobė žemes. Norvegų valdovai Šetlandą valdė beveik septybis šimtmečius, bet galiausiai įkeitė salas Škotijos karaliui.

Šiandien čia beveik niekas nebeprsimena senojo iš skandinavų kalbų kilusio norno dialekto, o iš vikingų namų liko tik pavieniai griuvėsiai. Bet saliečiai vis dar labai didžiuojasi savo vikingiškąja praeitimi. Kiekvienais metais  Aphelijos (Up Helly) ugnies šventės organizatoriai paskiria vieną iš savo narių vaidinti vikingų vadą, o šeimos lyg apsėstos ruošiasi tai svarbiai dienai: gamina šalmus, iš austų maišų vynioja fakelus ir lenta po lentos pastato laivą.

Šiandien vikingai vis dar audrina mūsų vaizduotę. Tačiau kiek iš tiesų žinome apie šiuos senovės skandinavus?

Pasitelkę modernias technologijas archeologai ir mokslininkai randa daug stebinančių atsakymų.

Estijoje aptikti du užkasti žuvusių karių griaučių pilni laivai atskleidžia naujos informacijos apie žiaurią vikingų plėšikų prigimtį. Švedijoje tiriami vikingų karvedės palaikai liudija  moterų svarbą karyboje.

Archeologams ima atsiverti vartai į pasaulį, kuris buvo gerokai sudėtingesnis ir įdomesnis nei manyta.

Apie vikingų amžių, jų turtus, dvasias ir burtus, kario kelią pasakojame šiame specialiame leidinyje.