Dievo motinos katedros prisikėlimas
Robert Kunzig
Fotografas Tomas van Houtryve
Praėjus penkeriems metams po gaisro, kone sunaikinusio garsiausią Prancūzijos katedrą, šventovė vėl atveria duris. Per tą laiką pavyko atlikti stulbinančius restauravimo darbus ir vėl įpūsti šventumo dvasią.
Gaisras, vos nesunaikinęs Paryžiaus Dievo Motinos katedros, kilo pastogėje – senovinėje medinėje palėpėje, prie smailės pagrindo. Jis įsiplieskė šiek tiek po 18 val., 2019 m. balandžio 15 d. – Didžiosios savaitės pirmadienį, likus šešioms dienoms iki Velykų. Bažnyčioje vyko mišios. Mudu su žmona į miestą atvykome išvakarėse, o tą pirmadienio vakarą, apie 19 val., visai atsitiktinai važiavome pro šalį. Riedėdami Sen Mišelio tiltu pro taksi automobilio langą ant katedros
stogo pastebėjome mirgančią oranžinę dėmę. Po kelių minučių, įstrigę automobilių spūstyje, pamatėme, kad medinį bokštą jau laižo liepsnos. Nuostabą pakeitė sukrėtimas: Dievo Motinos katedra tikrai degė.
Nėra svarbesnės katedros ne tik Prancūzijoje , bet ir visame pasaulyje. Ji stūkso prancūzų gyvenimo centre jau daugiau kaip 800 metų, joje vyko istoriniai religiniai ir pasaulietiniai įvykiai. 1239 m. karalius Liudvikas IX, dar vadinamas Liudviku Šventuoju, į šią katedrą atvežė, kaip teigiama, Jėzaus erškėčių vainiką.
1944 m., kai lauke vis dar švilpė vokiečių kulkos, generolas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) dalyvavo mišiose, skirtose Paryžiaus išlaisvinimui paminėti. Per visus šiuos įvykius Dievo Motinos katedra iš esmės išvengė bombų ir gaisrų, nusiaubusių kitas Europos katedras. Ši stabilumo sala permainų jūroje tapo vienu iš labiausiai lankomų pasaulio paminklų ir milijonams žmonių šventa vieta.
Tomas van Houtryve nuotraukoje: Įsimintinos smailės viršūnę puošia naujo dizaino paauksuotas žalvarinis gaidys su liepsnos formos sparnais, simbolizuojantis šio istorinio Prancūzijos paminklo prisikėlimą iš pelenų.
