Kaip laukiniai gyvūnai išgyvena šaltą žiemą?
National Geographic Kids projektas: Aš atsakingas už savo planetą
Gyvūnai kaip ir dauguma žmonių, ruošiasi žiemai. Trumpėjančios dienos, vėstantis oras – tai signalas paukščiams ir gyvūnams, jog metas pasirūpinti šiltesniais namais ir maisto atsargomis. Sužinok, kaip šaltajam sezonui ruošiasi kai kurie Lietuvoje žiemojantys gyvūnai ir ar jiems reikalinga žmonių pagalba.
Ežio žiemos guolis
Žiemos miegu įmingantys gyvūnai, pavyzdžiui, ežiai, meškos atėjus rudeniui skuba gerai prisivalgyti ir užsiauginti storą lašinių sluoksnį, kad galėtų ramiai išmiegoti visą žiemą. Ežiukai žiemoja urveliuose, kuriuos iškloja lapų „patalais“. Dažnai jie įsitaiso arti žmonių namų: daržinėse, malkinėse, ar šieno kupetose. Barsukai ir miegapelės taip pat per žiemą miega. Miegapelės įsirengia žiemojimo vietas grunto paviršiuje, tad joms pavojų kelia ne stora sniego danga, bet atodrėkiai. Staiga ištirpus sniegui vanduo gali užlieti jų žiemos lizdus ir miegapelėms kyla pavojus – jos gali tapti lengvu grobiu plėšrūnams.
Ar žinojai, kad mažiausias Lietuvoje gyvenantis kirstukas, net ir žiemą turi aktyviai maitintis, kad išgyventų, tačiau šaltuoju metu net penktadaliu susitraukia jo kaukolė ir smegenys. Tai padeda gyvūnėliui sutaupyti energijos.
Gyvūnai, kurie gali miegoti net sniege
Didžiausi Lietuvos miškuose gyvenantys raguočiai – briedžiai rudenį rūpinasi ne šilto guolio įsirengimu, o ieškosi sau poros. Pavasarį briedžių patelės atsives jauniklius. Nuo žiemos speigų briedžius saugo ypatingas kailis – jų kūną dengiantys plaukai yra tuščiaviduriai tarsi vamzdeliai. Toks kailis gerai saugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Todėl briedžiai net žiemą gali atsigulti pamiegoti tiesiai į pusnį, skirtingai nei elniai, kurie žiemą kanopomis nusikasa sniegą, kad galėtų numigti ant plikos žemės.
Ar žinai, kad nuo sausio vidurio iki vasario pabaigos briedžiai meta ragus, tad vaikščiodamas po tankų eglyną ar pušyną gali juos aptikti.
Gyvūnai, kaupiantys maisto atsargas
Nemažai žmonių žiemai prisikaupia įvairių maisto atsargų – uogienių, džiovintų grybų ir kitokių gėrybių. Panašiai elgiasi ir kai kurie žvėreliai. Voverės rudenį intensyviai renka riešutus, giles, sėklas ir išslapsto jas miško medžių drevėse, kelmuose. Šie gyvūnai turi gerą atmintį ir puikiai atsimena, kur ir ką paslėpė.
Bebrai taip pat ruošiasi žiemai – kad per šalčius nereikėtų eikvoti jėgų, jie dar rudenį prisikerta medžių, šakų ir suvelka į savo būstą, tad išalkus jiems nereikia kelti kojos iš namų.
Kas žiemoja po žeme?
Ropliai ir varliagyviai žiemojimui taip pat ieško saugių buveinių. Atšalus orams šių gyvūnų gyvybiniai procesai labai sulėtėja, tačiau jų išlikimui kyla pavojus, jei žiemos slėptuvėje temperatūra nukris žemiau nei -1 °C.
Gyvatės ir žalčiai pavasario laukia sulindę po žeme, kelmais, ar į komposto krūvas. Varlės dažnai žiemojimui renkasi neužšąlančius upelius, ar įsirausia į dumblą tvenkiniuose, ežerų pakrantėse.
Lietuvoje žiemojantys paukščiai
Daugelis paukščių, kurie vasarą peri Lietuvoje, rudenį išskrenda į šiltuosius kraštus, o tie kurie lieka žiemoti – geba prisitaikyti. Žiemą nesušalti paukščiams padeda ne tik tankios plunksnos ir pūkai, bet ir maistas, kurio jie susiranda gamtoje. Beje, kai kurie varniniai paukščiai, neretai maisto ieško ir atliekų konteineriuose.
Labai šaltomis dienomis paukščiai ieško saugių vietų nakvynei – drevių, inkilų, namų pastogių ar kaminų. Tik tetervinai ir kurapkos žiemą įsitaiso miegoti sniego pusnyse.
Ar žinojai, kad Lietuvoje žiemoja daugiau nei 160 skirtingų paukščių rūšių?
Ar miško gyvūnams reikia tavo pagalbos?
Dauguma Lietuvoje žiemojančių gyvūnų ir paukščių patys geba susirasti maisto ir pasirūpinti savimi. Todėl jų maitinti nereikėtų, nes tai gali gyvūnams labiau pakenkti nei padėti.
Jei miške paliksi šieno ir kitokių maisto produktų, priviliosi skirtingų rūšių gyvūnų: elnių, stirnų, šernų, graužikų, kurie gali perduoti vieni kitiems užkrečiamų ligų.
Ar žinai, kad miško gyvūnams netinka bet koks maistas nuo tavo stalo? Stirnoms geriausias maistas žiemą yra šienas, šernams – bulvės, o elniniams gyvūnams – morkos, obuoliai, įvairūs grūdai.
Ar reikia lesinti paukščius žiemą?
Jei žiema nėra šalta, sniego nedaug, vandens telkiniai nėra visai užšalę – dauguma Lietuvoje žiemojančių paukščių sėkmingai susiras maisto. Jei žiema labai šalta, o sniego pusnys – iki kelių, paukščiams gali būti sunku prasimaitinti.
Paukštelius palesinti prie savo namų gali ir tu, jei įrengsi lesyklėlę. Geriausias lesalas paukščiams – nesūdytos, nekepintos saulėgrąžos ar smulkios kruopos. Lesyklose galima palikti iš smulkių kruopų ir nesūdytų riebalų paruošto sušąlančio mišinio, kurį mielai lesa daugelis paukščių. Žiemojantiems vandens paukščiams tinka grūdai, džiovinti, sutrupinti duonos gaminiai, ar tarkuotos morkos.
Svarbu! Jei jau pradėjai lesinti paukščius prie savo namų, nepamiršk tai daryti kiekvieną dieną iki pat žiemos pabaigos (arba kol nutirps sniegas).
Kartais Lietuvoje žiemojantiems paukščiams ir gyvūnams gali prireikti žmogaus pagalbos.
Vandens paukščiams – gulbėms, antims – didelį pavojų kelia speigas. Jos gali įšalti ežero ar tvenkinio lede. Pastebėjus lede įšalusį paukštį, ar kitą sužeistą, nusilpusį miško gyvūną geriau prie jo nesiartink, bet pranešk Gyvūnų globėjų asociacijai.
Nuotraukos: „Pixabay“, „Pexels“, „Real is beautiful“
Specialus National Geographic Kids projektas: „Aš atsakingas už savo planetą“. Projektui įgyvendinti skirta 6500 Eur. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
