Išskirtinė pirmykštės gamtos teritorija
Fotografas Thomas Peschak
Autorė Leonie Joubert
Kiek didesnė už Šveicariją, 42 tūkst. km2 užimanti Niasa buvo įkurta 1954 m. kaip medžioklės rezervatas, o 1999 m. tapo nacionaline saugoma teritorija. Tai viena didžiausių Afrikos pirmykštės gamtos teritorijų, apie kurias pasaulis dar nėra girdėjęs. Ji yra atokiai nuo pramintų takų ir vis dar bando atsitiesti po kruvino 16 metų trukusio pilietinio karo, pasibaigusio 1992 m.
Čia gyvena visos Rytų Afrikos garsenybės – drambliai, buivolai, liūtai ir hieniniai šunys, taip pat tokios įdomybės kaip kvagos, impalos ir dryžuotosios gnu. Šioje teritorijoje plytinčios lygumos išsiuvinėtos miškeliais, giriomis, užliejamomis lygumomis ir nusėtos granitinėmis salomis – uolėtomis atodangomis, primenančiomis per žalią vandenyną plaukiančius galionus. Šiame regione žmonės gyvena ir prekiauja nuo priešistorinių laikų. Apie juos liudija akmens amžiaus radiniai ir piešiniai ant granito drobių. Jie pragyveno iš miškų ir upių, medžiojo laukinius gyvūnus, rinko medų, vaisius ir riešutus, taip pat malkas ir vaistinius augalus, gaudė žuvis. Į kasdienį gyvenimą jie įtraukė ir žemdirbystę: augino kukurūzus, žemės riešutus, pupeles, sezamus, sorgus ir komercinius augalus, tokius kaip tabaką.
Šiandien daugiau kaip 60 tūkst. Niasos kaimelių gyventojų ir toliau gyvena iš žemės, nors bendri rezervato valdytojai – Mozambiko nacionalinė saugomų teritorijų administracija (ANAC) ir JAV įsikūrusi Laukinės gamtos apsaugos draugija – kontroliuoja žvejybą ir medžioklę.
Visą istoriją rasite 2023 m. rugsėjo „National Geographic“ numeryje.
