Biblijų medžiotojai
Nederlingose Judėjos dykumos kalvose Negyvosios jūros pakrantėje negailestingai kepina karštis.
Maloni vėsa apgaubia tik urve, kur Randalas Praisas (Randall Price) guli ant pilvo žvelgdamas į siaurą plyšį, kuriame dar vakar aptiko 2000 metų senumo bronzinį virtuvinį puodą.
„Gal prieš 40 metų beduinai išplėšė šį urvą, – aiškina amerikietis archeologas ir mokslinių tyrimų profesorius. – Laimė, jie labai giliai nesikapstė. Turime vilčių, kad kasdami toliau aptiksime didžiąją gyslą.”
Visi, kam yra tekę girdėti apie šiuos legendinius urvus prie senovinės žydų gyvenvietės Kumrano (Qumran), žino, apie kokią gyslą kalba R. Praisas. 1947 m. jauni beduinų ožkų augintojai aptiko vieną svarbiausių XX a. archeologinių radinių: septynis hebrajiškais rašmenimis išmargintus pergamento ritinius – pirmuosius iš garsiųjų
Negyvosios jūros rankraščių. Tikėtina, kad atskilusios Kumrano sektos nariai paslėpė šiuos rankraščius urve maždaug 70 m. romėnų legionams žygiuojant malšinti žydų sukilimo. Ilgainiui dienos šviesą išvydo dar keli šimtai ritinių. Kai kurie jų mena net III a. pr. Kr. ir yra seniausi kada nors rasti bibliniai tekstai.
Kumrano urvai yra Izraelio okupuotame Vakarų Krante, ir daugelis mano, kad pagal tarptautinius įstatymus R. Praisas kasinėja nelegaliai. Bet nepaisydami šių nuomonių jis ir šių kasinėjimų vadovas izraelietis Orenas Gatfeldas (Oren Gutfeld), dirbantis Jeruzalėje esančiame Hebrajų universitete, toliau siekia tikslų, išsikeltų po ankstesnių ne mažiau prieštaringų tyrinėjimų.
Plačiau skaitykite gruodžio mėnesio numeryje.
