Naujas žvilgsnis į vikingus
Virpėdami stoviniuojame gatvėje šaltoje dulksnoje ir laukiame pasirodant vikingų vado su plėšikų gauja. Šetlando salose esančiame sename Lerviko mieste – darganotas sausio vakaras, bet oras pritvinkęs džiaugsmingos nuotaikos.
Greta manęs stovintis vyras su dviem mažamečiais vaikais ima juoktis išvydęs iš už rotušės kylančius raudonus dūmus. „Atrodo, jie padegė visą pastatą”, – šaukia jis besišypsantiems žiūrovams. Juk būtent dėl liepsnos čia ir susirinkome. Per ugningą Aphelijos (Up Helly Aa) šventę minima vikingiškoji Šetlando praeitis. Kaip ir visi, atvykau pasižiūrėti degančio vikingų laivo.
Vikingų valdovo būriui ir dešimtims kitų pasipylus į gatves suliepsnoja šimtai fakelų. Išvydusi karių traukiamą aptakų langskipą minia suošia iš pasitenkinimo. Šiuose uolėtuose krantuose į šiaurę nuo žemyninės Škotijos vikingai pirmąsyk išsilaipino maždaug prieš 1200 metų. Įveikę vietos gyventojų pasipriešinimą jie užgrobė žemes. Norvegų valdovai Šetlandą valdė beveik septynis šimtmečius, bet galiausiai įkeitė salas Škotijos karaliui. Šiandien čia beveik niekas nebeprisimena senojo iš skandinavų kalbų kilusio norno dialekto, bet saliečiai vis dar didžiuojasi savo vikingiškąja praeitimi. Kasmet jie pašėlusiai ruošiasi Aphelijai ir lenta po lentos pastato vikingų laivo kopiją.
Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.
