Laivų siaubūnai
Kai 1971 m. JAV kino teatruose pasirodė dokumentinis filmas „Mėlynas vanduo, balta mirtis”, į apsauginius nardytojų narvus besitrankančių baltųjų ryklių vaizdas išsyk suformavo tam tikrą stereotipą. Tačiau praėjus 45 metams geriausiai prisimenama ilgai trukusi scena, kai už 150 km nuo Pietų Afrikos krantų ilgapelekiai pilkieji rykliai spietėsi aplink banginio griaučius.
Šis reginys verčia stebėtis dėl dviejų priežasčių: pirmą kartą, norėdami nufilmuoti besimaitinančius ryklius, nardytojai išlipo iš apsauginių narvų. Be to, šis vaizdas greičiausiai niekada nepasikartos – ryklių lemtis tokia pat kaip paskutinių Šiaurės Amerikos lygumose įamžintų besiganančių bizonų kaimenių. „Ryklių buvo tiek daug, kad negalėjome suskaičiuoti, – sako nardytoja Valeri Teilor. – Mums tokio vaizdo daugiau neteks regėti, gal pasiseks ateinančioms nardytojų kartoms…”
Plačiau apie ilgapelekius pilkuosius ryklius skaitykite rugpjūčio mėnesio numeryje.
