Pasižvalgius po Antonio Džeimso kabinetą nesunku nuspėti, kuo jis užsiima. Sienos nukabinėtos uodų piešiniais. Lentynose pilna knygų apie šiuos vabzdžius.
Prie darbastalio kabančiame plakate pavaizduoti visi Aedes aegypti rūšies vystymosi etapai: kiaušinis, lėliukė, visiškai suaugęs vabzdys. Jie taip išdidinti, kad išblykštų net „Jūros periodo parko” gerbėjai. Mokslininko automobilio registracijos numeryje parašyta AEDES.
„Uodais domiuosi jau 30 metų”, – prisipažįsta Kalifornijos universiteto Ervaine molekulinės genetikos specialistas.
Pasaulyje yra maždaug 3500 uodų rūšių, bet A. Džeimsas tyrinėja vos kelias, kurių atstovai laikomi vienais mirtiniausių gyvūnų pasaulyje.
Mokslininko laboratorijos ir visos jo karjeros tikslas – atrasti būdų pakeisti uodų genus taip, kad šie vabzdžiai nebeplatintų tokių ligų kaip maliarija, geltonoji karštligė, dengė karštligė, Vakarų Nilo ir Zikos virusai. Iki šiol tai buvo ilgas, vienišas ir daugiausia teorinis kelias. Tačiau ėmus derinti naują revoliucinę CRISPR-Cas9 technologiją ir natūralią genų stimuliavimo sistemą teorija sparčiai tampa tikrove.
Plačiau apie gebėjimą pakeisti gyvybės kodą skaitykite rugpjūčio mėnesio numeryje.