Įstabus paslapčių lobis

             Septintojo amžiaus pabaigoje vieną dieną, o gal naktį, nežinoma žmonių grupė traukė senuoju romėnų keliu, kuris kirto miško apsuptą negyvenamą viržynę anglosaksų Mersijos (Mercia) karalystėje. Galimas dalykas, jie buvo kareiviai, o gal vagys – ši nuošali žemė ištisus šimtmečius garsėjo pakelės plėšikais, – šiaip ar taip, tai tikrai nebuvo paprasti keleiviai. Neaukšto kalnagūbrio papėdėje jie pasuko į šoną, išrausė duobę ir slapta užkasė lobį. 
              Ištisus 1300 metų lobis gulėjo nepaliestas, miško proskyna ilgainiui virto ganykla, o paskui dirbamu lauku. Tada lobių ieškotojai, apsirūpinę metalo detektoriais, kurių Didžiojoje Britanijoje apstu, ėmė prašyti valstietį Fredą Džonsoną (Fred Johnson) leisti pavaikščioti po jo lauką. „Vieno jų paprašiau surasti pamestą
veržliaraktį“, – pasakoja F. Džonsonas. Ir štai 2009 m. liepos 5 d. į jo namo duris pasibeldęs Teris Herbertas (Terry Herbert) pranešė aptikęs anglosaksų lobį.